Normal Text
Medium Text
Large Text
 search
EIPPEE 2013 konferencijos medžiagos santrauka


 
   

  2013 m. kovo 5–6 d. Frankfurte (Vokietija) Europos Komisijos finansuojamas projektas „Duomenimis grista Europos švietimo politika ir praktika“ (angl. Evidence Informed Policy and Practice in Education in Europe (EIPPEE)) surenge antraja konferencija „Pasiekta pažanga ir ateities vizija“ (angl. Progress and Future Visions). Vienas iš konferencijos organizatoriu buvo Vokietijos tarptautiniu švietimo tyrimu institutas (angl. German Institute for International Educational Research (DIPF)).
Tikslai

Trys pagrindiniai konferencijos tikslai:

  1. Padeti igyvendinti keturias pagrindines EIPPEE projekto strategijas. EIPPEE tinklo nariams konferencija tapo galimybe susirinkti aptarti konkrecius klausimus, kaip moksliniu tyrimu duomenys yra arba galetu buti naudojami švietimo tikslams pasiekti.
  2. Aptarti, kokiu imtis papildomu veiksmu pleciant moksliniu tyrimu duomenu naudojima. Dauguma diskusiju moksliniu tyrimu duomenu naudojimo tema derinami su praktiniais klausimais del galimybes gauti tokius duomenis ir jais naudotis. Tokia praktika nevyksta beoreje erdveje. Praktiniai veiksmai vyksta numanomose ar aiškiai išreikštose sistemose, su duomenu naudojimu susijusios politikos ir praktikos srityse. Taigi, paskesne veikla turetu buti skirta išsiaiškinti, ka reiketu nuveikti minetuose lygmenyse. Gilinimasis i šiuos procesus užtikrins, kad ne tik bus pasiekti tikslai, bet ir bus sudarytos galimybes geriau suprasti šiu procesu mechanizmus, o del to ir toliau geres šios srities išmanymas.
  3. Parengti strategija, sudarysiancia salygas naudoti švietimo srities mokslinius tyrimus. Švietimas – politinis klausimas. Del to dabartiniai ir busimi duomenu naudojimo poreikiai priklausys nuo musu požiurio i švietima, taip pat iš to kylanciu poreikiu bei keliamu tikslu. Atskiru individu ir grupiu požiuriai bus skirtingi, skirsis jie ir ivairiuose lygiuose (pvz., tarptautiniame, regioniniame, iskaitant Europos), kuriuose priimami švietima lieciantys sprendimai. Tikimasi, kad EIPPEE tinklas ir toliau veiks, kai jau nebus Europos Komisijos EIPPEE projektui skirto finansavimo.  Pagrindinis konferencijos uždavinys buvo apsvarstyti ta vaidmeni, kuri EIPPEE projektas gali atlikti, siekdamas inešti savo indeli i su moksliniu tyrimu duomenu naudojimu kiekviename iš minetu lygiu susijusios politikos, praktikos ir tiriamosios veiklos pletra. 
Dalyviai

I konferencija atvyko daugiau nei 100 dalyviu iš 28 pasaulio šaliu, tarp kuriu buvo ir 20-ies Europos Sajungos valstybiu nariu atstovai. Tarp konferencijos dalyviu buvo: penkiu tarptautiniu politiniu organizaciju (Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacijos (EBPO), Europos mokymo fondo (EMF), Europos gyvenimo ir darbo salygu gerinimo fondo (Eurofound)), vienuolikos šaliu (Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandu, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Serbijos, Švedijos ir Jungtines Karalystes) švietimo ministeriju, keturiu nacionalinio lygmens politiniu organizaciju, dvieju vietos valdžios instituciju, triju finansiniu organizaciju atstovai, taip pat profesiniu sajungu atstovai, mokytojai ir mokslininkai tyrejai.

Dalijimasis žiniomis

Orientacija i duomenimis gristos politikos ir praktikos bei moksliniu tyrimu sinteze

Konferencijos organizatoriai žinojo, kad konferencija suburs skirtinga žiniu lygi, supratima ir patirti apie moksliniu tyrimu duomenu naudojima turincius žmones. Siekiant padeti tiems dalyviams, kuriems konferencijos tema yra nauja, buvo surengtas prieš konferencija vykes mokymu seminaras. Taip pat naujokai buvo pakviesti i pirmosios konferencijos dienos pradžioje vykusia neprivaloma, su tema supažindinancia sesija, kurioje buvo pristatyta duomenimis gristos politikos ir praktikos koncepcija bei vaizdžiai parodyta, koki vaidmeni šiame procese gali atlikti sistemines peržiuros.

Kaip moksliniu tyrimu duomenys naudojami Vokietijoje

Pagrindiniuose pranešimuose, kuriuose skaite Marcus Hasselhorn iš Vokietijos tarptautiniu švietimo tyrimu instituto (angl. German Institute for International Educational Research (DIPF)) ir Stephanie Schaerer iš Vokietijos federalines švietimo ir moksliniu tyrimu ministerijos Projektu valdymo organizacijos (angl. Project Management Organisation of the German Federal Ministry of Education and Research), buvo pristatyta, kaip moksliniu tyrimu duomenys yra naudojami Vokietijoje.  Kaip pavyzdi pateikes bendra politiku bei daugiau nei 30-ies Baden-Württembergo žemes vietos vaiku darželiu ir pradiniu mokyklu pedagogu projekta, Marcus Hasselhorn aptare metodus, kuriuos taikydami, šie projekto dalyviai dirbo drauge rengdami, igyvendindami, vertindami ir reformuodami vaiku, kurie gali tureti sunkumu mokydamiesi, ikimokyklini ugdyma. Stephanie Schaerer savo kalboje išryškino konkrecias priemones, kurias Federaline ministerija taiko siekdama remti mokslinius švietimo tyrimus bei kurti patikimus šiu tyrimu duomenis. Ji pateike pavyzdi – Pagrindine programa (angl. Framework Programme), kuria siekiama kurti, stiprinant Vokietijoje esamus pajegumus,  patikima švietimo politikai ir praktikai reikiama moksline informacija.

Praktiškai taikomi mokslinių tyrimų duomenys: duomenimis grįstų priemonių taikymas

Kaip taikyti turimus moksliniu tyrimu duomenis sprendžiant konkretu politini uždavini – pagrindinis klausimas aptariant moksliniu tyrimu duomenu naudojima. Siekiant i ji atsakyti, konferencijoje buvo surengta sesija, skirta temai „Duomenimis gristu priemoniu taikymas siekiant geresnio raštingumo mokykloje lygio“ (angl. Using an evidence informed tolkit to raise literacy standards in schools). Remiantis raštingumo lygio pavyzdžiu, sesijoje buvo pristatytas mokytojams ir švietimo praktikams skirtas priemoniu rinkinys. Šios priemones sukurtos atliekant sistemingas peržiuras ir metaanalize, kurios grindžiamos pagristu moksliniu tyrimu duomenu peržiura, vertinimu ir apibendrinimu.

Europos Komisijos politika raštingumo klausimu

Raštingumo lygio kelimas – pagrindinis strateginis Europos Komisijos tikslas. Iš tiesu, vienas iš užsibrežtu pasiekti 2020 m. vidutiniu Europos rezultatu orientaciniu lygiu yra sumažinti gebejimus prastai igyjanciu skaitymo, matematikos ir gamtos mokslu srityse 15 metu jaunuoliu procentine dali iki mažiau nei 15%. Europos Komisijos atstove Daphne De Wit pristate visai Europai aktualia žemo lygio raštingumo problema ir kalbejo apie viena iš pagrindiniu metodu jai spresti, kuri Europos Komisija eme taikyti suburusi Aukšto lygio raštingumo didinimo ekspertu grupe.

Švietimo remimo fondo priemones

Švietimo remimo fondo (angl. Education Endowment Foundation) (EEF) atstovas Robbie Colemanas pristate Sutono fondo/ Švietimo remimo fondo (angl. Sutton Trust/Education Endowment Foundation) mokymo ir mokymosi priemones. Priemoniu rinkinys pateiktas kaip atskira ir prieinama moksliniu tyrimu švietimo srityje suvestine, padedanti mokytojams ir mokykloms rasti perspektyviausius ir atsiperkancius budus mokiniams remti. Priemonese pateiktos mokytojams ir mokykloms skirtos rekomendacijos del to, kaip naudoti išteklius tinkamu salygu neturinciu mokiniu mokymosi pasiekimams gerinti. Šiuo metu priemoniu rinkini sudaro 30 temu, kurios parengtos santrauku forma atsižvelgiant i ju vidutini poveiki mokymosi pasiekimams, juos pagrindžianciu moksliniu tyrimu duomenu pagristuma ir ju savikaina.

Priemoniu politines svarbos aptarimas

Sesijos metu buvo siekiama ne tiek ivertinti priemoniu rinkinio verte, Europos Komisijos ar kiekvienos šalies politika šiuo klausimu, kiek isigilinti, aptarti, kaip suprantamas moksliniu tyrimu duomenu taikymas sprendžiant politinius ir praktinius klausimus, bei pasidalinti šia samprata su kitais suinteresuotais asmenimis. Dalyviai aiškinosi priemoniu svarba ivairiose Europos šalyse, kuriose mokytoju savarankiškumas yra skirtingas. Taip pat dalyviai pabreže, jog svarbu analizuoti ir apmastyti konkrecias salygas, kuriomis galetu buti taikomas šis priemoniu rinkinys, pavyzdžiui, konkreciu klausimu ir problemu konkrecioje klaseje pobudi.

Atsiliepimai Twitter tinkle

Paralelinese grupese, kuriose dalyvavo ivairiu šaliu ir ivairiu tiksliniu grupiu atstovai (t.y. mokslininkai tyrejai, politikai, žiniu agentai), dalyviai informavo apie pagrindinius ju diskusiju klausimus tiesiogiai socialiniame Twitter tinkle, užsiregistrave konferencijos gaire #EIPPEE2013. Pagrindiniai akcentai buvo šie:

  • Reikia derinti priemoniu suvestineje sukauptas žinias su paciu mokytoju iš patirties ir praktines veiklos gautomis žiniomis.
  • Svarbu, kad mokytojai ivertintu visus praktines veiklos / taikomu metodu pokycius savo klasese, o ne vien remtusi prielaida, jog metodas pasiteisins, jei tik bus grindžiamas tinkamais moksliniu tyrimu duomenimis.
  • Priemoniu rinkinys butinas adekvatuma užtikrinanciu metodu igyvendinimui remti. Buvo išreikštas isitikinimas, kad švietimo praktineje veikloje reiketu mokytis iš medicinines praktikos ir švietimui perimti iš medicinos srities principa „nepakenkti“. 
     
Mokslinių tyrimų duomenų naudojimo švietime perspektyvos. EK ir EBPO perspektyvos

Seminaro sesijos tiesiogiai papilde Jan Pakulski, Europos Komisijos atstovo, ir Tracey Burns iš Švietimo moksliniu tyrimu ir inovaciju centro (CERI, EBPO), pagrindinius pranešimus. Jan Pakulski pasveikino EIPPEE projekta, i veikla itraukusi beveik 600 asmenu ir organizaciju iš 63 pasaulio šaliu, tarp kuriu atstovai iš visu Europos Sajungos valstybiu nariu, pakviestu tapti ES naremis šaliu, šaliu kandidaciu ir galimu šaliu kandidaciu. Toks aktyvus dalyvavimas – projektu ir iniciatyvu, tokiu kaip EIPPEE, kuriuose formuluote „duomenimis grista“ politika ir praktika tapo esmine daugelio vyriausybiu ir organizaciju strategiju sudetine dalimi, sekmes irodymas. Abu pranešejai atkreipe demesi i tai, kad šiuo metu – tinkamiausias laikas dirbti , kad siekiai taptu tikrove. EIPPEE projektui iškelti konkretus uždaviniai:

  • Itraukti daugiau vyriausybiu (nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu), finansuojanciu instituciju, organizaciju, veikianciu kaip tarpininkai tarp politikos, praktikos ir tyrimu veiklos sriciu, tokiu kaip ekspertu grupes, komercines tyrimu bendroves, kurios isipareigoja dirbti valstybiniu instituciju, labdaros, žurnalistu bei atstovaujanciu organizaciju, pavyzdžiui, profesiniu sajungu, mokiniu ir tevu asociaciju, labui.
  • Siekti pažangos šioje srityje, pereinant nuo bendro pobudžio kalbu apie moksliniu tyrimu duomenu naudojima bei kodel ir ar iš viso politika ir praktika turetu buti grindžiamos moksliniu tyrimu duomenimis, prie veiksmu, galinciu tai realizuoti praktiškai.
  • Padeti politikams ir praktikams veiksmingai taikyti moksliniu tyrimu duomenis priimant sprendimus.
  • Sutelkti demesi i tai, kaip butu galima pletoti efektyvu moksliniu tyrimu duomenu naudojima.
  • Aptarti, kaip užtikrinti, kad efektyvus moksliniu tyrimu duomenu naudojimo metodai butu tvarus ilgalaikeje perspektyvoje.